Karantino pasekmės paskoloms, taupymui ir šeimos biudžetui

Stiprūs sukrėtimai, tokie kaip pandemija ir karantinas, daro įtaką mūsų gyvenimui, įpročiams ir kas be ko, finansams. Dabar, kai viskas truputėlį ramiau ir karantinas oficialiai pasibaigęs, galime pasidomėti, kaip karantinas paveikė mūsų norą skolintis, galimybes gražinti skolas, ar pagaliau išmokome taupyti ir kaip visa situacija paveikė šeimos biudžetą.

Tuo labiau, jog geriausia yra mokytis iš savpo klaidų, tad jei mus šiame amžiuje ištiko 2008-2009 metų finansinė krizė, 2019 metais atkeliavo pandemija, kas gali garantuoti, jog po dešimtmečio neužklups ledynmetis? Ar būsime pasiruošę finansinėms negandoms? Viskas priklauso nuo to, kaip priimsime dabar išmoktas pamokas.

Sumažėjo pajamos

Kaip rodo Lietuvos banko apklausa, atlikta liepos – rugpjūčio mėnesiais, t.y. jau pasibaigus oficialiam karantinui, karantinas paveikė daugelį žmonių. Ir čia kalbame apie darbą bei pajamas. Daugybė verslo sektorių turėjo sustabdyti veiklą, perkelti darbų atlikimą nuotoliniu būdu, darbuotojai dirbo iš namų. Itin paveikti turizmo, viešbučių, restoranų darbuotojai, kurie neteko darbo ar stovi prastovose. Ir nėra tikri dėl savo ateities. Daugybė verslų turėjo užsidaryti ar reorganizuotis, keisti veiklos profilį.

Remiantis apklausos duomenimis, net 29 proc. namų ūkių karantino laikotarpiu turėjo mažesnes pajamas, o 6 proc. visai jų neteko. Turint omeny, jog karantinas tęsėsi tris mėnesius, tai pakankamai stipriai paveikė biudžetą. Pajamų netekimas ypač stipriai veikia jautresnius visuomenės sluoksnius, šeimas su mažais vaikais, neįgaliuosius ar žmones, kurie turi įsiskolinimų. Staigus pagrindinio pajamų šaltinio netekimas ar gerokai sumažėjusios pajamos stipriai išmuša iš komforto zonos – vieniems tai akis atveriantis momentas priverčiantis ieškoti kūrybiškų būdų išeiti iš susidariusios padėties. Deja, kitiems taip varginantis ir slegiantis laikotarpis privedantis net iki depresijos.

Pasibaigus karantinui, būtų tikimasi, jog viskas vėl sugrįš į savo vėžes, tačiau nors „jau nuo birželio mėn. dirbančiųjų skaičius ėmė augti, tačiau jų vis dar reikšmingai mažiau nei prieš metus. Darbo užmokestis, nors ir toliau kilo, tačiau gerokai lėčiau nei anksčiau.“

Laimei, kalbant apie skolas ir paskolas, karantino metu pasiūlytos kredito atostogos leido trumpam atsikvėpti ir net sumažėjus pajamoms, nesijausti įspaustiems į kampą. Paskolos atidėjimas keliems mėnesiams buvo naudingas įrankis, leidęs išlaukti, kol darbo rėžimas sugrįžo į savo vėžes ir šeimos pajamos vėl tapo tokios kaip anksčiau.

Sumažėjusios pajamos lėmė ir mažesnes išlaidas. Žmonės kaip įmanoma bandė taupyti, atsisakyti nereikalingų pirkinių bei kruopščiau planuoti ateitį. Tai iš dalies turėtų lemti lėtėjančią ekonomiką, tam tikrų prabangos bei nebūtinųjų prekių ir paslaugų poreikio sumažėjimą.

Sumažėjo santaupos, bet pradėta taupyti

Sumažėjusios pajamos dėl darbo netekties ar laikinų prastovų, privertė peržiūrėti savo biudžetą. Išaugęs situacijos neapibrėžtumas vertė susiveržti diržus, tačiau kaip rodo LB apklausa, trečdalis apklaustųjų išleido dalį ar net visas turėtas santaupas. Ilgiau užtrukęs karantinas būtų tikrai privertęs skolintis, kai nėra pajamų ir nebėra santaupų.

Iš kitos pusės, karantinas ir situacijos nestabilumas privertė žmonės atkreipti dėmesį į taupymo ir santaupų svarbą. Kaip jau esame rašę apie taupymą, tai nėra įprastas veiksmas Lietuvoje. Pagal Europos komisijos duomenis, lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba. Ir toks neigiamas biudžeto balansas ne į naudą užklupus problemoms ar krizei.

Todėl karantino laikotarpiu itin išaugo domėjimasis alternatyviais uždarbio būdais, metodais kaip taupyti ir kur investuoti. Mintis nelaikyti „visų kiaušinių vienoje pintinėje“ tapo esmine karantino ašimi.

Sumažėjęs skolinimasis vėl didėja

Karantino laikotarpiu paraiškų skolinimuisi sumažėjo. Daugelis atidėjo didesnius pirkinius, persvarstė norus įsigyti naują būstą ar atsisakė minties skolintis naujam verslui. Padėties neapibrėžtumas privertė laikinai susilaikyti nuo paskolų ėmimo. Tuo labiau, kad bankai ir kredito įstaigos šiek tiek griežčiau tuo laikotarpiu žiūrėjo į paskolų paraiškas ir žmogaus galimybes gražinti paskolą. Ypač jei pajamos gaunamos iš darbo labiausiai paveiktose veiklos srityse.

Tačiau penkis mėnesius mažėjusios kredito įstaigų paskolos Lietuvos rezidentams per rugpjūčio mėnesį padidėjo 109,0 mln. – iki 20,0 mlrd. Eur. Paskolos Lietuvos namų ūkiams, ne finansų bendrovėms ir finansų sektoriui padidėjo atitinkamai 49,3 mln., 35,5 mln. ir 25,1 mln., o paskolos valdžios sektoriui sumažėjo 0,8 mln. Eur. Mėnesio pabaigoje paskolos šiems sektoriams sudarė atitinkamai 10,8 mlrd., 7,8 mlrd., 1,1 mlrd. ir 330,5 mln. Eur

Tai yra teigiamas ženklas rodantis ekonomikos atsigavimą ir pinigų judėjimą.

 Kaip pasiruošti kitam karantinui?

Jeigu jis kada nors bus ir tikėkimės, jog nebus. Bet geriau būti pasiruošus, nei užkluptiems netikėtai.

#1. Išmokti taupyti ir turėti santaupų.

Rekomenduojama, jog kiekvienas dirbantis žmogus turėtų santaupų. Paprastai skaičiuojama, jog reikėtų turėti mažiausiai 3 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas, o optimalu pasiekti 6 mėn dydžio. Tai tai yra ne santaupos, kurias vasarą išleistumėte atostogoms. Tai neliečiamos santaupos, kurios padėtų tokiu metu, kaip buvo šių metų pradžioje – netekus pajamų.

#2. Skolintis protingai

Skolintis nėra blogai, jei skaičiuojame, kad mums labiau apsimoka skolintis ir naudotis įsigytu daiktu dabar (jis pagerina gyvenimo kokybę), nei laukti, kol bus sutaupyta pakankamai. Skolinantis svarbu atkreipti dėmesį į individualius pasiūlymus bei į paskolos skaičiuokles, kurios leidžia surasti pigiausią paskolos variantą.

Jei turite paskolą šiuo metu, reguliariai pasitikrinkite ar negalite paskolos refinansuoti, kad turėtumėte geresnes paskolos gražinimo sąlygas ar mažesnes palūkanas. Domėtis savo paskolos situacija ne tik verta, tai būtina!

Ir pabaigai, ruduo kol kas negrasina karantinu, tačiau situacija vis dar nėra stabili. Tad domėkitės savo finansais, skolinkitės atsakingai ir būkite sveiki!

 

Pirmoji paskola gali jums nieko nekainuoti net iki trijų mėnesių!

Dauguma žmonių yra linkę kalbėti apie paskolų kompanijas, apie kreditorius, tačiau visa bėda yra tame, kad dažniausiai vykdomos diskusijos būna neigiamos, turint omenyje ne…

skaityti

Refinansavimas – finansinė ir psichologinė pagalba įklimpus į skolas

Niekas neplanuoja įsiskolinti tiek, kad vėliau neturėtų galimybės gražinti paskolos. Gyvenimo vingiai juk netikėti, galbūt ėmėte vartojamąjį kreditą didesniam pirkiniui, nes ji buvo su…

skaityti